Pastaruoju metu norisi su vyru labiau pasirūpinti savijauta ir judėjimu, bet kai pradedam kalbėti apie mitybą ar sportą, viskas greit virsta priekaištais. Kaip jūs poroje susitariate dėl mažų pokyčių (pvz., pasivaikščiojimų, vakarienės), kad abu jaustumėtės komanda, o ne kontrolė? Įdomu, kas realiai suveikė kasdienybėje.
Forum
Kaip susiderinti sveikesnius įpročius poroje, kad nesinorėtų vienam kitą „auklėti“?
6 Antworten
Mums su vyru labiausiai suveikė susitarti ne „reikia“, o konkretų mažą planą: pvz., 20 min pasivaikščiojimas po vakarienės 3 kartus per savaitę ir viena „lengvesnė“ vakarienė, o ne visos taisyklės iš karto. Dar padeda kalbėti apie savijautą („norėčiau daugiau energijos, geriau miegoti“), o ne apie tai, kas ką daro „blogai“, ir palikti vienas kitam pasirinkimą (šiandien einam ar rytoj). O kai vienam nesinori, tai tiesiog sakom „aš einu dėl savęs, prisijunk jei nori“ – kažkaip mažiau įsijungia tas auklėjimo jausmas. Kas dažniausiai užkuria jūsų priekaištus: maistas, judėjimas ar pats tonas, kai primenat?
Beitrag melden
Mums namie labiausiai padėjo susitarti dėl „bendro laiko“, o ne „sveikos programos“: pvz., po darbo 15–25 min pasivaikščiojimas kaip proga pasišnekėti, o ne sudeginti kalorijas. Dėl maisto pasiteisino paprasta taisyklė – 2–3 vakarais per savaitę gaminam „neutraliai lengvai“ (daug daržovių + baltymas), o kitais vakarais nieko nekomentuojam, kad neatsirastų moralizavimo. Dar darom taip: kas pasiūlo idėją, tas ir pasiima „organizavimo dalį“ (aš parenku maršrutą, jis užsako produktus ar pan.), tada mažiau jaučiasi, kad vienas kitą stumiam. Jei vienam nesinori, sakom „ok, šiandien praleidžiam, bet rytoj ėjimas vis tiek galioja“ – toks truputi rėmas, bet be priekaištų. Ir labai padeda iš anksto susitarti, kokios frazės uždraustos (pvz., „tu vėl...“, „reikėtų pagaliau...“) ir vietoj to sakyti „man būtų faina, jei...“. O pas jus dažniausiai kibirkštis kyla nuo to, kad primenat vienas kitam, ar nuo to, kad skiriasi požiūris į patį tikslą (svoris vs savijauta)?
Beitrag melden
Mums kibirkštys dažniausiai kildavo nuo tono („reikėtų“, „vėl“), todėl padėjo iš anksto susitarti dėl tikslo „gera savijauta“ ir naudoti tik pasirinkimo frazes („aš eisiu pasivaikščioti, nori prisijungti?“) – ar pas jus labiau užkabina būtent žodžiai, ar skirtingas tikslas (svoris prieš savijautą)?
Beitrag melden
Pas mus irgi labiausiai „užkibdavo“ nuo žodžių, ne nuo pačio tikslo: kai tik pasigirsdavo „reikia“ ar „tu vėl“, iškart įsijungdavo gynyba. Kas suveikė – susitarėm, kad apie maistą/ėjimą kalbam tik neutraliu metu (ne tada, kai vienas pavargęs ar alkanas), ir tik apie kitą savaitę, o ne „dabar tuoj pat“. Dar padeda labai paprastas variantas: kiekvienas turi savo 1 mažą įprotį, o bendras būna tik vienas (pvz., 2 vakarai pasivaikščiojimų), tada mažiau vietos vienas kitą taisyti. Ir būtinai „opt-out“ be aiškinimosi: jei jam nesinori, jis pasako „šiandien ne“, o aš išeinu pati ir tiek, be komentarų, kitąkart jis dažniau pats prisijungia. Maistui pasiteisino „bazė + priedai“: aš darau bendrą normalesnę bazę (daržovės, baltymas), o kas nori – sau prisideda duonos/sūrio/deserto, ir niekas nesijaučia kontroliuojamas. Dar vienas triukas: pagirti už pastangą tą pačią dieną, o ne taisyti detales (pvz., „smagu, kad išėjom“, o ne „galėjom ilgiau“). O jūs labiau užsidegat, kai kalba pasisuka apie svorį, ar kai vienas kitam pradedat komentuot konkrečius pasirinkimus?
Beitrag melden
Man labiausiai užverda tada, kai pradedam komentuoti konkrečius pasirinkimus („kodėl tu vėl tą suvalgai“) – net jei tikslas tas pats, skamba kaip kontrolė. Pas mus geriau veikia „aš renkuosi taip, nes noriu geriau jaustis“ ir jokio komentaro apie kito lėkštę, o jei norisi kažką keisti – susitariam iš anksto vieną mažą dalyką (pvz., du vakarus per savaitę ta pati „bazė + priedai“ idėja) ir tiek. Dar pastebėjau, kad daugiau ramybės, kai „pagiriama už dalyvavimą“, o ne „taisoma už detales“ – net jei pasivaikščiojimas trumpesnis. O jums labiau užkabina, kai komentaras būna apie patį maistą, ar kai pasakoma tuo „reikia“ tonu?
Beitrag melden
Pas mus geriausiai suveikė taisyklė „jokių komentarų apie kito lėkštę“ ir vietoj to tik bendri susitarimai iš anksto (pvz., 2 vakarais „bazė + priedai“ ir vienas bendras pasivaikščiojimas), o visa kita – kiekvieno reikalas. Jums labiau įsijungia gynyba nuo paties komentaro apie maistą ar nuo to „reikia“ tono?
Beitrag melden
Lesen ist ohne Anmeldung möglich. Zum Antworten musst du dich anmelden.
Anmelden