Ką daryti, jei vienam reikia daugiau artumo nei kitam?

Jei santykiuose vienam reikia daugiau artumo nei kitam, tai nėra įrodymas, kad kažkas iš esmės negerai. Iš pradžių tai tiesiog rodo: du žmonės ryšį, saugumą ir laisvę ne visuomet suvokia vienodai. Būtent tai gali kelti nepasitikėjimą. Vienas nori daugiau pokalbių, daugiau prisilietimų, daugiau bendro laiko. Kitas greitai jaučiasi spaudžiamas ir reaguoja atsitraukimu. Iš to lengvai susiformuoja užburtas ratas, kuris abu vargina.

Gera žinia: skirtingus artumo ir atstumo poreikius galima suprasti ir dažnai suderinti. Sąlyga – neapibrėžti vieno kaip „per daug prisirišusio“, o kito kaip „per šalto“. Naudingesnis klausimas: kas slypi už elgesio ir kaip galime vėl priartėti vienas prie kito, neprarandami savęs?

Kodėl skirtingi artumo poreikiai tokie dažni

Žmonės į santykius atsineša savo istoriją. Tai apima patirtis iš gimtosios šeimos, ankstesnes partnerystes, streso modelius ir asmeninį būdą, kaip tvarkytis su jausmais. Kai kurie jaučiasi saugūs daug bendraudami ir gavę fizinį dėmesį. Kiti kartais turi atstumą, kad susitvarkytų ir vėl galėtų būti atviri.

Abu dalykai iš pradžių yra normalūs. Problema atsiranda tik tada, kai skirtumas virsta nuolatiniu konfliktu. Tada dažnai vienas nesusipratimas keičia kitą: tas, kuris ieško daugiau artumo, laiko kitą atstumiančiu. Tas, kuriam reikia daugiau atstumo, partnerį suvokia kaip reikalaujantį. Abu kenčia, tačiau skirtingais būdais.

Artumas nėra tik glėbesčiavimasis, o atstumas nėra tik atstūmimas

Daugelis porų kalba apie artumą, tačiau turi omenyje skirtingus dalykus. Kai kam artumas — tai ilgas vakaro pokalbis. Kitiems jis reiškia patikimumą, bendrą valgymą arba trumpus kasdienius prisilietimus. Atstumas savaime nereiškia abejingumo. Kartais jis yra bandymas reguliuoti dirgiklių perpildymą, stresą ar vidinį nerimą.

Būtent antroje gyvenimo pusėje šie modeliai gali keistis. Profesinis spaudimas, artimųjų priežiūra, sveikatos klausimai, miego sutrikimai, menopauzė arba seksualinės neaiškumai dažnai tiesiogiai veikia, kiek artumo žmogus gali duoti ar priimti.

Kai vienam reikia daugiau artumo nei kitam: kas dažnai iš tiesų slypi už to

Už noro turėti daugiau artumo dažnai slypi ne paprastas priklausomybės jausmas, o poreikis saugumo, atsako ir ryšio. Sakydami „Man reikia daugiau iš tavęs“ žmonės dažnai reiškia: „Noriu vėl jaustis arti tavęs.“

Atstūmimas atvirkščiai nebūtinai reiškia meilės stygiaus. Kai kurie žmonės traukiasi, kai jaučiasi kritikuojami, perkrauti arba emociškai spaudžiami. Kiti išmoko naštas spręsti labiau vieni. Dar kiti tiesiog pavargę ir šiuo metu turi mažai resursų.

Todėl naudinga elgesio nevertinti skubotai moraliniu požiūriu. Reikėtų žvelgti į funkciją: kam šiuo metu tarnauja tas elgesys? Ar jis saugo, ramina, ar reikalauja kažko?

Tipiniai kasdieniai sukėlėjai

• skirtingi lūkesčiai, kiek laiko praleisti kartu
• stresas darbe arba šeimoje
• neišsakyti įžeidimai
• kintanti seksualinė sfera arba nepasitikėjimas dėl kūno
• miego trūkumas, išsekimas arba psichologinė našta
• skaitmeninis blaškymasis ir mažai tikro buvimo
• komunikacijos nesusipratimai

Dažnai tai nebūna vien asmenybės klausimas, o ir išorinės bei vidinės apkrovos, veikiančios santykius.

Dažniausias spąstas: vienas spaudžia, kitas atsitraukia

Daugelio santykių dinamiką lemia būdingas modelis. Vienas žmogus ieško pokalbio, užduoda klausimus, reikalauja didesnio ryšio arba jautriai reaguoja į atstumą. Kitas atsitraukia, nutyla, keičia temą arba pirmiausia jam reikia ramybės. Kuo stipriau vienas spaudžia, tuo labiau kitas traukiasi. Kuo labiau kitas traukiasi, tuo skubesnis tampa artumo poreikis.

Šis modelis yra varginantis, bet labai paplitęs. Tai nėra asmeninio nesėkmės požymis. Sunkiau pasidaro tik tada, kai abu laiko savo reakciją vieninteliu logišku pasirinkimu. Tuomet poros nebėra apie poreikius, o tik apie kaltinimus.

Pirmas žingsnis todėl – kartu atpažinti šį modelį. Ne: „Du bist immer so.“ O: „Wir geraten oft in dieselbe Schleife. Wie kommen wir da zusammen wieder heraus?“

Kaip aptarti skirtingus poreikius poroje, nesukeliant konflikto

Tas, kuris nori daugiau artumo, dažnai apie tai prakalba tik tuomet, kai nusivylimas jau didelis. Tada sakiniai greitai skamba kaip kaltinimai: „Du interessierst dich gar nicht mehr für mich.“ Tai dažniausiai iššaukia gynybą. Geriau vartoti kalbą, kuri aprašo savo patyrimą, neįtvirtinant kito.

Naudingos Formulierungen

• „Jaučiu, kad šiuo metu man trūksta daugiau bendro laiko.“
• „Jaučiuosi arčiau tavęs, kai vakare trumpai kalbamės be trukdžių.“
• „Kai tu atsitrauki, aš pasijuntu nejaukiai. Ar gali pasakyti, kas tau dabar vyksta?“
• „Man nebūtinas iškart sprendimas, bet svarbus ženklas, kad esame susiję.“

Taip pat tas, kuris ieško distancijos, gali kalbėti aiškiai. Tai nėra egoizmas, o savęs paaiškinimas.

• „Po įtemptų dienų man pirmiausia reikia ramaus laiko, kad galėčiau gerai klausytis.“
• „Jei ginčo viduryje norime iškart viską išspręsti, aš viduje užsidarau.“
• „Mano atsitraukimas nereiškia, kad tu man nerūpi.“

Tokie sakiniai daug ką keičia, nes jie pakeičia pokalbio pobūdį: nuo puolimo link aiškinimo.

Vienam reikia daugiau artumo nei kitam: kas poroms gali konkrečiai padėti

Retai yra vienas tobulas sprendimas. Dažniau reikia statyti mažas, patikimas tiltelius. Artumas nebūtinai turi kilti spontaniškai. Jį taip pat galima sąmoningai puoselėti.

1. Apibrėžti artumą tiksliau

Užduokite vienas kitam klausimą: pagal ką aš suprantu, kad esame artimi? Atsakymai dažnai skiriasi. Vienas pabrėžia pokalbius, kitas fizinį prisilietimą, dar kitas – bendras veiklas ar lengvą humoro jausmą. Tas, kas žino konkrečiai, gali tikslingiau reaguoti.

2. Sukurti mažus ritualus

Ritualai atpalaiduoja, nes jie leidžia planuoti artumą, nesukuriant dirbtinumo. Tai gali būti bendras rytinis kavos puodelis, trumpas pasivaikščiojimas, apkabinimas grįžus namo arba dešimt minučių pokalbio be telefono vakare. Ypač kai kasdienybė pilna, tokie mikro-momentai dažnai veiksmingesni už didelius pažadus.

3. Netreaktuoti atstumo kaip priešo

Geriems santykiams reikia ne tik artumo, bet ir erdvės. Bandymas uždrausti kitam bet kokį atsitraukimą paprastai tik sustiprina vidinį bėgimo impulsą. Tikslingiau susitarti, pavyzdžiui: „Jei tau reikia erdvės, pasakyk, kada vėl rasime vienas kitą.“ Taip atstumas tampa labiau nuspėjamas ir mažiau grėsmingas.

4. Laiko langai vietoje nuolatinių diskusijų

Kai tema nuolat kyla „prabėgomis“, abu greitai jaučiasi užgulti. Geriau aiškus laiko langas: šiandien vakare 20 minučių, ramiai, be pašalinių darbų. Tai suteikia įsipareigojimą ir apsaugo nuo jausmo, kad reikėtų nuolat būti santykių režime.

5. Apsvarstyti kūno būklę

Emocinė artuma taip pat priklauso nuo kūno būklės. Blogai išsimiegojęs, jaučiantis skausmą, patiriantis hormoninius pokyčius arba nuolat esantis streso būsenoje dažnai reaguoja jautriau arba būna išsekęs. Tokiu atveju atsitraukimas dažnai yra pervargimo, o ne meilės stygiaus ženklas. Priešingai, noras būti arčiau gali įtemptais laikotarpiais net padidėti. Abu variantai yra suprantami.

Kai artumas ir seksualumas veikia vienas kitą

Daugelio porų emocinis artumas ir seksualumas yra glaudžiai susiję, tačiau ne visada pasireiškia ta pačia tvarka. Kai kurie jaučia atvirumą seksualumui tik po emocinio ryšio užmezgimo. Kiti fizišką artumą suvokia kaip kelią atgal į tarpusavio ryšį. Būtent čia lengvai kyla nesusipratimai.

Kai vienas partneris nori daugiau artumo nei kitas, seksualumas kartais netyčia tampa derybų klausimu. Vienas tikisi per seksą gauti patvirtinimą. Kitas bijo, kad kiekviena švelnumo išraiška sukels lūkesčius. Tada prarandamas atsipalaidavimas ir pasitikėjimas.

Naudinga ne visada sulyginti švelnumą ir seksualumą. Apkabinimas, bendras glaudymasis ar atsitiktinis prisilietimas gali būti savarankiški veiksmai. Tai mažina spaudimą. Tuo pačiu verta atvirai aptarti, ko kiekvienas nori, kas kelia nepasitikėjimą ir kas šiuo metu yra įmanoma.

Ypač nuo 45 metų kūniški pokyčiai gali turėti įtakos, pavyzdžiui dėl menopauzės, erekcijos sutrikimų, vaistų ar išsekimo. Tokios temos dažnai liečia savivertę. Todėl ypač svarbus tonas, kuris nevertina, o žiūri kartu.

Ko reikėtų vengti, jei norite daugiau artumo

Norėti artumo yra pateisinama. Vis dėlto yra reakcijų būdų, kurie tik apsunkina siekį.

• nuolatinis meilės tikrinimas per paklausimus ar kaltinimus
• atsitraukimą atsakyti priešinga atitraukimu, kad nubaustumėte kitą
• bet kurią vienatvės formą interpretuoti kaip įžeidimą
• senus konfliktus įtraukti į naujus pokalbius
• partnerį diagnozuoti arba menkinti
• reikalauti artumo tik krizių metu ir juo neprižiūrėti kasdienybėje

Tai nereiškia, kad turite viską praryti. Tai reiškia: artumas labiau kuriamas aiškumu, nuspėjamumu ir pagarba, o ne spaudimu.

Ko reikėtų vengti, jei labiau reikia atstumo

Net ir tas, kuriam greičiau reikia erdvės, turi atsakomybę už santykius. Atstumas gali būti sąžiningas, bet neturėtų tapti neaiškus ar šaltesnis.

• tyliai dingti, nepaliekant jokio signalo
• atidėti pokalbius neribotam laikui
• kito poreikį atmesti kaip perdėtą
• reaguoti tik racionaliai, kai reikalingas emocinis ryšys
• kiekvieną kritiką automatiškai interpretuoti kaip užpuolimą

Tokio pobūdžio sakinys kaip „Man reikia valandos sau, bet po to būsiu šalia“ gali labai nuraminti. Jis sujungia savisaugą su patikimumu.

Kuomet išorinės apkrovos vaidina didesnį vaidmenį nei patys santykiai

Ne kiekviena artumo problema yra grynai santykių klausimas. Kartais tikrasis pagrindas yra išsekimas, depresinė nuotaika, nerimas, lėtinis stresas arba fiziniai negalavimai. Tas, kuris nuolat įsitempęs, dažnai turi mažesnį priėjimą prie jausmų, prisilietimų ir kantrybės. Tada santykiai atrodo atokesni, nors problemos centras yra kitur.

Tokiais atvejais padeda išplėsti žvilgsnį. Kaip yra su miegu, sveikata, darbo krūviu, vaistais, hormoniniais pokyčiais ar neišspręstais rūpesčiais? Kai šios apkrovos įvardijamos, dažnai jau dingsta dalis asmeninės įžeidos. Iš „Tu manęs nenori“ dažniau tampa „Mūsų santykius šiuo metu slegia kažkas, kas stovi tarp mūsų“.

Kada verta kreiptis profesionalios pagalbos

Kai kurios poros gerai susitvarko pačios. Kitos, nepaisant gerų ketinimų, mėnesiais suka ratus. Pagalba gali būti prasminga, kai pokalbiai nuolat eskaluojasi, kai atsitraukimas ir įsikibimas yra tvirtai įsišakniję, arba kai praeities sužeidimai nuolat veikia santykius.

Taip pat, jei artumas susijęs su baime, gėda ar stipriais fiziniais simptomais, pokalbis su porų konsultantu, psichoterapinė parama ar, priklausomai nuo situacijos, gydytojo priežiūra gali palengvinti situaciją. Tai nėra nesėkmės ženklas, o dažnai racionalus žingsnis, leidžiantis aiškiau įžvelgti pasikartojančius modelius.

Kasdien tinkamas 3 žingsnių planas didesniam artumui

1. Įvardinkite vietoje vertinimo

Sakykite, ką patiriate, ne ką tariamai yra kitas. Pavyzdžiui: geriau „Man atrodo, kad šiuo metu laikau atstumą“ nei „Tu esi šaltas“.

2. Būkite konkretūs, ne migloti

Norai kaip „Būk tiesiog kitoks“ per daug reikalauja. Konkrečiau: „Sutarkime du kartus per savaitę po vakarienės skirti po 15 minučių tik mums.“

3. Reguliariai pakoreguokite

Poreikiai keičiasi. Kas veikia ramiu laikotarpiu, gali netikti įtemptomis savaitėmis. Trumpas santykių patikrinimas gali padėti: Kas mums šiuo metu gerai? Kur vienas iš mūsų jaučiasi per mažai matomas? Ką galime mažais ir realistiškais žingsniais pakeisti?

Jei ieškote paprastos struktūros, gali būti naudinga ir nuolatinė savaitinė apžvalga, kaip daug porų taiko savo bendroje kasdienės organizacijos praktikoje.

Išvada: Skirtingi artumo poreikiai išsprendžiami, jei jie abu tampa matomi

Jei vienam reikia daugiau artumo nei kitam, tai nėra teismas apie meilę. Tai kvietimas pažvelgti atidžiau. Ne kiekviena distancija yra atstūmimas, ir ne kiekvienas troškimas artumo yra per daug. Dažnai tiesiog susitinka du skirtingi apsaugos ir prisirišimo modeliai.

Svarbu, ar išmoksite šiuos skirtumus paversti suprantamais vienas kitam. Tas, kas aiškiai ir nuoširdžiai išreiškia savo poreikį, kas paaiškina atsitraukimą vietoje to, kad leistų jam veikti tarsi sienai, ir kas rimtai vertina mažas ryšio formas, vėl kuria daugiau saugumo. Būtent iš to dažniausiai patikimiausiai auga artumas.

Tam nereikia tobulo bendravimo. Dažnai pakanka žengti pirmą žingsnį iš senų modelių ir vienas kitam prieiti su daugiau smalsumo nei gynybos. Jei norite stiprinti savo ryšį kasdienybėje, mūsų straipsnyje apie bendrą savaitės planavimą rasite praktinių pasiūlymų daugiau ramybės, aiškumo ir poros laiko.